- skėtrauti
- skėtráuti, -áuja (-áuna), -ãvo intr., skė́trauti, -auja, -avo DŽ, NdŽ, Vlk žr. skėtrioti: 1. Ve, girtas skė́trauja Plk. 2. Vlk. 3. Sut, BX138 Nu, ir ko čia skėtráuni ažu glupstvos! Trgn. | Įgyja nuraminimą geidulių ir afektų savo, idant geiduliai kūno neskėtráutų DP239. | refl.: Nesiskėtráuk čia labai: paėmęs išvarysiu iš namų, ir eik kur nori! Trgn. \ skėtrauti; paskėtrauti; prisiskėtrauti; užskėtrauti
Dictionary of the Lithuanian Language.